Kaip sirgti atsakingai

sergu-atsakingai-logo

Tyrimas: 44 % girdėjusiųjų apie iniciatyvą labiau rūpinasi savo ir aplinkinių sveikata

Siekiat įvertinti situaciją praėjus metams nuo SERGU ATSAKINGAI iniciatyvos pradžios, 2017 m. sausio mėn. buvo atliktas tyrimas, kuriame apklausta 500 darbuotojų ir 300 Lietuvoje veikiančių įmonių, kuriose dirba ne mažiau kaip 20 darbuotojų, direktorių, personalo ir kitų vadovų.

Tyrimo duomenimis, į darbą sirgdami eina 71 proc. apklaustųjų – tai yra 4 p.p. mažiau nei pernai. 35 proc. ėjusiųjų į darbą su peršalimo simptomais teigė nesureikšminantys savo ligos simptomų, kitas trečdalis (28 proc.) teigė tai darantys dėl to, kad niekas kitas nenudirbs jų darbų, 15 proc. bijojo dėl nedarbingumo netekti dalies pajamų, 9 proc. teigė nemėgstantys lankytis gydymo įstaigose, 7 proc. jautėsi kalti prieš darbdavį, o 4 proc. darbdavys dėl ligos nesuteikė laisvadienio. Skaičiai nedžiuginantys, tačiau pamažu visuomenė darosi sąmoningesnė: edukacija žiniasklaidoje, artimoje aplinkoje ir iniciatyvos „Sergu atsakingai“ partnerio „Eurovaistinės“ vaistinėse duoda rezultatų:  net 43 proc. apklaustųjų, girdėjusių apie „Sergu atsakingai”, teigė, kad ši iniciatyva pakeitė jų požiūrį ir jie labiau rūpinasi savo bei aplinkinių sveikata.

Į klausimą, kodėl pajutę peršalimo ar gripo simptomus darbuotojai nusprendė likti gydytis namie, lygiai pusė respondentų atsakė namuose pasveikstantys greičiau, o trečdalis respondentų (32 proc.) teigė nenorintys užkrėsti kolegų – tai šiemet patvirtino net 20 p. p. daugiau apklaustųjų nei pernai.

Tyrimo duomenimis, atėjus į darbą sergant, 24 proc. apklaustųjų sulaukė darbdavio kritikos, tuo tarpu susirgę ir likę gydytis namie 19 proc. apklaustųjų teigia sulaukę kolegų ir vadovų priekaištų; 69 proc. vadovų į sergantį darbuotoją visai nekreipė dėmesio, o 7 proc. darbdavių tokį elgesį netgi pagyrė.

„Vadovų susirūpinimas darbuotojų sveikata vis dar nepakankamas. 37 proc. jų teigė patiriantys nuostolių, kai darbuotojas serga. Vis dar naiviai tikima, kad sloga ar kosulys – nerimti simptomai, dėl kurių neverta skirti laisvos dienos gydymuisi ir taip nuo viruso nešiotojo apsaugoti kitus darbuotojus. 44 proc. darbuotojų ir 60 proc. vadovų teigė, kad sloga – nepakankama priežastis likti namuose, jog kosulys nevertas dėmesio manė 25 proc. darbuotojų ir 36 proc. darbdavių. Kai sloguojama, čiaudėjama ir kamuoja kosulys, nepakankama arba abejotina priežastis likti namie atrodo 43 proc. darbuotojų ir vadovų – visuomenė vis dar nesuvokia peršalimo ir gripo ligos priežasčių bei galimų pasekmių“, – sako „Sergu atsakingai“ iniciatorės „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.

Kaip teigė apklausti darbuotojai, jiems sergant namuose, įmonės verčiasi su turimomis pajėgomis, perkeldamos (dažniausiai neatlygintinai) papildomą darbo krūvį sveikiesiems – taip atsakė 76 proc. respondentų. 8 proc. įmonių, sergant didelei daliai darbuotojų, sulėtina darbus, kol darbuotojas pasveiks, 8 proc. leidžia sergančiam dirbti iš namų, 3 proc. nuomojasi papildomų darbuotojų iš laikino įdarbinimo įmonių. Pasitaiko ir tokių atvejų (2 proc.), kai vadovas iškviečia į darbą sergančius „nepakeičiamus“ darbuotojus.

„Tai, kad dauguma darbuotojų apkraunami papildomu darbu, kuris nėra apmokamas, kaip reikalauja teisinis reglamentas, ar, kad toleruojamas ir net skatinamas darbas sergant bei keliant grėsmę aplinkiniams, reiškia, kad iniciatyva „Sergu atsakingai“ turi atkreipti dėmesį ir kalbėti ne tik apie darbdavio socialinės atsakomybės didinimą, bet ir skatinti juos prisidėti prie socialinės bei fizinės aplinkos, kurioje veikia jų verslas, gerinimo. Be to, tyrimo duomenys, kad žmonės geriau dirba sirgdami negu lankosi gydymo įstaigose ir prašo nedarbingumo pažymos bei užsiima savigyda, rodo, kad vietos yra ne tik visuomenės edukacijai, bet ir suinteresuotų institucijų veiklai“, – sako „USP Baltics“ direktorė Jurgita Unčiurytė-Bakšienė.